Nuotolinio darbo revoliucija: kaip pasikeitė kibernetinio saugumo rizika ir ką įmonės gali dėl to padaryti
Įvadas
Pasauliui prisitaikant prie naujos nuotolinio darbo normos dėl pandemijos, yra vienas svarbus aspektas, kurio įmonės negali ignoruoti – kibernetinis saugumas. Staigus perėjimas prie darbo namuose sukėlė naujų pažeidžiamumų įmonėms, todėl įsilaužėliams lengviau pasinaudoti žmogiškosiomis klaidomis ir gauti prieigą prie jautrios informacijos. Šiame tinklaraščio įraše išnagrinėsime šokiruojančią istoriją apie tai, kaip kibernetinis saugumas pasikeitė amžinai ir ką įmonės gali padaryti, kad apsaugotų save ir savo darbuotojus.
Žmogaus rizikos istorija
Prieš pandemiją įmonės turėjo tam tikrą savo saugumo kontrolės lygį. Jie galėtų užtikrinti saugius tinklus, kuriuose darbuotojai galėtų dirbti, ir galėtų stebėti bei apriboti prieigą prie neskelbtinos informacijos. Tačiau perėjus prie nuotolinio darbo saugumo aplinka labai pasikeitė. Dabar darbuotojai dirba savo įrenginiuose, jungiasi prie nesaugių tinklų ir naudoja asmenines el. pašto paskyras su darbu susijusioms užduotims atlikti. Ši nauja aplinka sukūrė puikią galimybę įsilaužėliams išnaudoti žmogiškąsias klaidas.
Piratai žino, kad darbuotojai yra išsekę ir išsiblaškę, stresinėje situacijoje bando žongliruoti su darbo ir namų pareigomis. Jie naudoja socialinės inžinerijos taktiką, norėdami apgauti darbuotojus, kad jie atiduotų savo slaptažodžius, pvz phishing laiškus, netikras svetaines ar telefono skambučius. Gavę prieigą prie darbuotojo paskyros, jie gali judėti į šoną tinkle, pavogti duomenis ar net pradėti išpirkos reikalaujančios programos ataką.
Neveikimo kaina
Duomenų pažeidimo pasekmės įmonei gali būti pražūtingos. Pavogti duomenys gali būti parduodami tamsiajame žiniatinklyje, o tai gali sukelti tapatybės vagystę, finansinius nuostolius arba žalą reputacijai. Duomenų pažeidimo kaina gali siekti milijonus dolerių, įskaitant baudas, teisinius mokesčius ir pajamų praradimą. Kai kuriais atvejais įmonė gali niekada neatsigauti po duomenų pažeidimo ir gali tekti uždaryti duris.
Sprendimas
Geros naujienos yra tai, kad įmonės gali imtis veiksmų, kad sumažintų riziką ir apsaugotų savo darbuotojus. Pirmas žingsnis – pateikti saugumo supratimas mokymai visiems darbuotojams, nepaisant jų vaidmens ar prieigos lygio. Darbuotojai turi suprasti riziką ir kaip atpažinti įtartiną veiklą bei pranešti apie ją. Jie taip pat turi žinoti, kaip sukurti stiprius slaptažodžius, naudoti dviejų veiksnių autentifikavimą ir nuolat atnaujinti savo įrenginius bei programinę įrangą.
Antras žingsnis – įgyvendinti tvirtą saugos politiką, apimančią aiškias nuotolinio darbo gaires. Ši politika turėtų apimti tokias temas kaip slaptažodžių valdymas, duomenų šifravimas, įrenginio naudojimas, tinklo sauga ir atsakas į incidentus. Tai taip pat turėtų apimti reguliarius saugos auditus ir bandymus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi politikos ir pažeidžiamos vietos pašalintos.
Išvada
Žmogaus rizikos istorija nėra tik įspėjamasis pasakojimas – tai realybė, su kuria turi susidurti įmonės. Perėjus prie nuotolinio darbo įsilaužėliams atsirado naujų galimybių išnaudoti žmogiškąsias klaidas, o įmonės turi imtis veiksmų, kad apsaugotų savo duomenis ir darbuotojus. Teikdamos saugumo supratimo mokymus ir įgyvendindamos tvirtą saugumo politiką, įmonės gali sumažinti riziką ir netapti kita kibernetinės atakos auka.
Jei norite sužinoti daugiau apie tai, kaip apsaugoti savo verslą nuo kibernetinių grėsmių, susisiekite su mumis šiandien ir suplanuokite nemokamą konsultaciją. Nelaukite, kol bus per vėlu – imkitės veiksmų dabar, kad išvengtumėte įsilaužimo rytoj.
