7 pagrindinės kibernetinio saugumo grėsmės, turinčios įtakos tiekimo grandinei

Tiekimo grandinės grėsmės

Įvadas

Tiekimo grandinės valdymas pastaraisiais metais tapo vis sudėtingesnis, nes vis daugiau įmonių pasitiki trečiųjų šalių pardavėjais ir paslaugų teikėjais. Dėl šios priklausomybės įmonės susiduria su daugybe naujų kibernetinio saugumo pavojų, kurie gali turėti didelę reikšmę poveikis apie operacijas.

Šiame straipsnyje apžvelgsime septynias didžiausias kibernetinio saugumo grėsmes, su kuriomis šiandien susiduria tiekimo grandinė.

1. Kenkėjiški saviškiai

Viena iš didžiausių grėsmių tiekimo grandinei yra piktybiški viešai neatskleista informacija. Tai asmenys, kurie turi teisėtą prieigą prie įmonės sistemų ir duomenų, bet naudojasi šia prieiga sukčiavimui ar vagystei įvykdyti.

Piktybiški viešai neatskleista asmenys dažnai turi išsamių žinių apie įmonės sistemas ir procesus, todėl juos sunku aptikti ir sutrukdyti. Daugeliu atvejų jie aptinkami tik po to, kai padarė didelę žalą.

2. Trečiųjų šalių pardavėjai

Kita didelė grėsmė tiekimo grandinei kyla iš trečiųjų šalių pardavėjų. Įmonės dažnai perduoda šiems pardavėjams svarbias funkcijas, tokias kaip transportavimas, sandėliavimas ir net gamyba.

Nors užsakomųjų paslaugų naudojimas gali sutaupyti pinigų ir padidinti efektyvumą, tai taip pat kelia įmonėms naujų kibernetinio saugumo pavojų. Jei pardavėjo sistemos pažeidžiamos, užpuolikas gali gauti prieigą prie įmonės duomenų ir sistemų. Kai kuriais atvejais užpuolikai netgi galėjo užgrobti tiekėjų sistemas, kad galėtų pradėti atakas prieš įmonės klientus.

3. Kibernetinių nusikaltimų grupės

Kibernetiniai nusikaltimai grupės yra organizuotos nusikaltėlių komandos, kurios specializuojasi vykdyti kibernetines atakas. Šios grupės dažnai taikosi į konkrečias pramonės šakas, tokias kaip sveikatos priežiūra, mažmeninė prekyba ir gamyba.

Užpuolikai paprastai taikosi į tiekimo grandinės sistemas, nes jos siūlo daug vertingų duomenų, pvz., klientų informacija, finansinius įrašus ir patentuotą įmonės informaciją. Pažeisdami šias sistemas, užpuolikai gali padaryti didelę žalą įmonei ir jos reputacijai.

4. Haktyvistai

Hacktivistai yra asmenys arba grupės, kurios naudoja įsilaužimą siekdamos politinės ar socialinės darbotvarkės. Daugeliu atvejų jie atakuoja įmones, kurios, jų nuomone, prisidėjo prie tam tikros formos neteisybės.

Nors hacktivistų atakos dažnai yra labiau trikdančios nei destruktyvios, jos vis tiek gali turėti didelės įtakos operacijoms. Kai kuriais atvejais užpuolikai galėjo pasiekti ir išleisti jautrius įmonės duomenis, tokius kaip klientų informacija ir finansiniai įrašai.

5. Valstybės remiami įsilaužėliai

Valstybės remiami įsilaužėliai yra asmenys arba grupės, kurias remia nacionalinė valstybė, kad galėtų vykdyti kibernetines atakas. Šios grupės paprastai taikosi į įmones ar pramonės šakas, kurios yra labai svarbios šalies infrastruktūrai ar ekonomikai.

Daugeliu atvejų valstybės remiami užpuolikai nori gauti prieigą prie jautrių duomenų ar intelektinės nuosavybės. Jie taip pat gali siekti sutrikdyti veiklą arba padaryti fizinę žalą įmonės patalpoms.

6. Pramonės valdymo sistemos

Pramonės valdymo sistemos (ICS) naudojamos pramoniniams procesams, tokiems kaip gamyba, energijos gamyba ir vandens valymas, valdyti ir stebėti. Šios sistemos dažnai valdomos nuotoliniu būdu, todėl jos yra pažeidžiamos kibernetinėms atakoms.

Jei užpuolikas gaus prieigą prie ICS sistemos, jis gali padaryti didelę žalą įmonei ar net šalies infrastruktūrai. Kai kuriais atvejais užpuolikai sugebėjo nuotoliniu būdu išjungti saugos sistemas, todėl įvyko pramoninių avarijų.

Pramonės valdymo sistemos

7. DDoS atakos

Paskirstytoji paslaugų atsisakymo (DDoS) ataka yra tam tikros rūšies kibernetinė ataka, kuria bandoma padaryti sistemą arba tinklą nepasiekiamą, užtvindant jį srautu iš kelių šaltinių. DDoS atakos dažnai naudojamos kaip ginklas politiniuose ar socialiniuose ginčuose.

Nors DDoS atakos gali būti trikdančios, jos retai sukelia duomenų pažeidimus ar kitą rimtą žalą. Tačiau jie vis tiek gali turėti didelės įtakos operacijoms, nes dėl jų sistemos ir tinklai gali būti nepasiekiami ilgą laiką.

Išvada

Kibernetinio saugumo grėsmės tiekimo grandinei nuolat kinta ir nuolat atsiranda naujų pavojų. Norint apsisaugoti nuo šių grėsmių, įmonėms svarbu turėti išsamią kibernetinio saugumo strategiją. Ši strategija turėtų apimti priemones, skirtas užkirsti kelią atakoms, nustatyti pažeidimus ir reaguoti į incidentus.

Kalbant apie tiekimo grandinę, kibernetinis saugumas yra kiekvieno atsakomybė. Dirbdamos kartu įmonės ir jų partneriai gali padaryti tiekimo grandinę saugesnę ir atsparesnę atakoms.